Laukai

Sugįžo mūsų paukščių vėlės,
Išbėgome visi į pievas
O atsivėrus pragariškai sienai
Parskrido sniegenos saulėtos

O šypsos mėnuo, kaip pašėlęs
Nukrito žvaigždės, mirė miegas,
Užklojo šaltis mūsų pievas
Užklojo mūs nikštukų pėdas

Sublizgo saulė, nors atšalo
Nešildė mū givybės meno
Ir mirštam mes visi bedugnėj
Užglaisto mūs takus ištryptus

Užmiršta vos tik mes užtylam,
Išduoda vos tik mus pažinę

Palieka mus vaikus be nieko,
Tik karo lauko amžinybę...