Stai ir vel as prisedus ant krashto pasaulio
Savo kojas nuleidus i mase menulio
-Horizonto dykynej tushtumos tyli-
Gabalais plesau vilti:
myli, nemyli...
--Betonines zemes betoninem sienom
purvinai geltonai uzaugusiom pievom
Stai paskutinis mus bega ir mirshta:
-ir asaros krinta-
Ir nei temsta, nei shvinta..--
Palydziu nostalgija, skestancia pievoj
Pragerus betona, priklausanti dievuj
Nuo krashto pasaulio- jisai nebetyli-
nushoku zemyn..
nes
Nemyli, nemyli...


Kažkas apie ką smagu galvoti






