Ant pirštų rankų, kojų skaičiavau,
Kaip mano moterys išeina.
Atleidau joms, atleisiu tau.
Tik nepamiršk išeinant nusiimti kainos.
Ištrynei net neliesdama klavišo
(Nes spaudei juos visus)
Mane. Žodžiai tapo klišėm,
O nuotraukos susuko gegučių lizdus.
Atminty gal nieko neliko tik
Spalvą keičiantys raganos plaukai,
Žodžiai lūpose-dar pasilik-
Sunkūs ir reti kaip tavo laiškai.


Vaišvilas








