Iš milžinų į skruzdėles

Mes dar pareisim vingiuotu taku.
Kur mieguistam uoste snaudžia tėvynė.
Apkamšysime ją darbais, mintimis šviesiomis,
ten sugrįžę jausimės drąsūs.

Vėl upeliai tekės, kraujo balsas dainuos,
žemės broli - uždek naują viltį!
Tik tavęs, tauo rankos, lietuvio jėgos,
reik tvirtybės į ateitį žengti.

Na o šiandien taip trūksta, taip ilgu kažko.
Gal šviesų Vilniuje užgęsintų?
Ar motulei sūnaus, žemėje svetimoj,
Lietuva! Ar negėda prieš praeitį didingą?