Atsuksiu nugarą aš tau, galbūt iš užpakalio tau paimti bus mane lengviau.
Žodžius jis turi omeny, iškrypėlio mintie pradinki!
Atsuksiu nugarą aš tau, švariau transliacija poetikuojančio skambės.
Nes gal marmuzės mano bangos ją užgožia.
Atsuksiu nugarą aš tau, kad tapčiau panašus į artimojo tavo santykį su tavimi atskleidžiantįjį fenomeną.
Nes gal gi naiviai vis svajoji, kad supratimą jojo savo atžvilgiu turi.
Atsuksiu nugarą aš tau, akimirkai patapdamas įrėmintu herojumi.
Kurio kasdieniškai laisvoj realybėje tu nematai.
Marmūzei mano rūpi trali vali.
Atsuksiu nugarą aš tau, filosofuodamas ką šitas čia padarė.
Galėsi džiaugtis šansą gavęs prie teisybės prisiliest.
uostinėtojas


uostinėtojas


