apie ją

Baisu, kad ji, mano mažoji mergaitė, mato ateinant tas Ypatingas Moteris.. Ir visa tai jai rodosi tarsti stebuklas. Visų pirma būna juokas, vėliau jų akys, durų skambučiai, vyno tvaikas ir rankos.. Ypač rankos.. Ji stebi ir trokšta suaugt, pozuot įsivaizduojamiems dailininkams, kaip tos moterys ant siuvinėtų širmų, kurių plaukai nedengia gėdos, būti mūza, muzika, žaisti namus ir nepaliaujamai juoktis. Kas pamanytų, kad žaisti čia reiškia – pernelyg greitai suaugti, kad ateidamas išeini, o tyla neišvengiama pasėkmė. „Eikš, mergaičiuke, moterys jau išėjo... “. Šitaip šalta.