Atėjo tuštuma

Tuštuma įėjo į širdį-
Sąmonę ir proto gelmes
Užvaldė žmogaus gyvastį
Ir karaliavo vargo dienas.
Pastatė aukštą slenkstį,
Kad neliestų jos,
O žmogaus širdį kalino
„Tylos‘‘ namuos.
Taip slopino troškimą
Pasaulį pažint,
Taip ji slinko –
Gyvybės gyslom.
Vedė dulkėtą kūną
Sapno link
Klampino sielą į liūną,
Dumbliną liūną.

- --- ---- ----- ----

Suskambėjo tuštumos varpai