Eleusinas. Ką aš mačiau ir girdėjau.

Pradžioje  riebus paršelis  ištrauktas iš migio
dar paraudusiomis nuo gausaus
pašaro akimis  markstosi
bet negailestingai sulaužomas
alkaniems piligrimams
(vis dar markstosi)

Jo taukai nuteka
22 kilometrus
per šulinius tiltus  griovius
link Eleusino

Kur

Linguojantys javai sūpuoja
sąrėmių aimanas

Čia tarnaitė Jamba prisilinksmino

Stenėdama  kepa kiaušinį
pulkui vaikų vilkų
sudoroti naktipiečiams

Jau tuoj tuoj
nevainikuotieji bus vainikuoti
alkanieji apmėtyti  bręstančiom varpom,
ištroškusieji prigirdyti...



Ir čia,  jau įpusėjus finalui,
Nusileido „deus ex machina“,
mat (vėl), sumaišė gyvenimą su tragedija.

Paršelis restartavosi ir nubėgo į savo pradžią