rašyk.lt: Kūriniai / manukoshe / kai nebūsiu

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 13:39

drūta

Iškeltas egzistencinis būties klausimas. Visai patiko, ypač tai, kad lyrinis subjektas nebijo mirties...

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 13:06

vanigera

Manau, kad ši tema paliečia mus kiekvieną, bet atsakymo į užduotą klausimą nežino niekas. Patiko mintis:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 11:58

Twentysix

neeežinau ku valgysim po smerciu.... manų košę

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 04:04

latentic

tai tas ir yr senamiesti, kad jis per daug savarankiškas- viduriux

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 03:51

žadintuvas

nė velnio. Viskas čia gerai su tais nebuvimais-buvimais. Pasvirimai irgi gerai, tiesiog juose yra hamletiškas klausimas, kurį autorė modifikavo, pirmoj strofoj nebūti yra arčiau būti, paskutinėj - arčiau nebūti. O vidurys pirma strofa yra nebūti atitikmuo, o antra būti. Savotiškas ir subtilus žongliravimas. kita vertus, tas neva silpnas vidurys gali eiti, kaip savarankiškas eilius. Tiesa, truputį pakeitus skyrybą:

nukirsta galva
įtikėjusi savo teisumu -

amžinybėn pakelta
dulkė

O jei dar kalbam apie subtilumus, tai tikslesnio žodžio už "pakelta" šitoje pozicijoje, kur jis pavartotas neįmanoma surasti.Ir tiksliau tą žodį kažkur kažkam pavartoti irgi beveik neįmanoma.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 01:34

latentic

silpnas, tai silpnas, quasi gerai sako, nors ir ne tuščias, gana įdomus. Paprasti dalykai man vis tik kliūn- bendratis, jos vartojims- tai su i, tai be jos. Dėl to neskamba. O vidurį sunku susiet su pradžia ir pabaiga, ne tiek prasme, kiek tai, kad vidurys visas trūkinėjantis...kažką daryk su tuo viduriu

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 00:37

quasi

gražu tik tiek:

nukirsta galva,
įtikėjusi savo teisumu

o šiaip įrodymas, kad paprastumas toli gražu ne visada esti genialumo implikacija. jei jūsų lyriškai pasyvus aš nesuvokia, kaip galėtų nebūti, iš kur atsiranda veikimas ("ką turėčiau daryt") toje nesuvokiamoje nebūtyje? ar jūsų aš toks Aš, kad klausimas kyla ne abstrakčios nebūties sferoje, o konkrečios: kaip aš būdamas toks Aš galiu nebūti? jei taip, kodėl pabaigoje susitaikoma su konrekčios nebūties faktu?

kame tie pasvirimai? ties jais keičiasi retorika? skaitant būtina akcentuoti pasvirusį ne-buvimą?

mano galva, silpnas darbas. kabinėjausi tik dėl nuobodulio, tiesą sakant, nėra čia ko kabinėtis - tokia bent turėtų būti (!) silpno darbo dalia, likti neskaitytam.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-01-16 00:36