ir tik vieną akimirką praradau sveiką protą,
ir tik vieną akimirką jais patikėjau,
ir tą pačią akimirką
smarkiai pasigailėjau...
nieko negaliu padaryt,
muzikos kalonėlės plyšta nuo boso,
skubu kąsnį praryt,
o po to vėl į gilią suknistą depresiją...


Tyliai po lapu





