Stebėtoja

Prologas

Eksperimentas

Morgana – viena iš garsiausių planetos valdovių. Daili, griežta, valdinga, garbėtroška turinti galių, tačiau neturinti širdies būtybė. Ji behara, ateivė iš Beharodėjos planetos. Morgana nežinojo, kas yra baimė, todėl drąsiai puolė valdyti žemės gyventojus.
Retai kada pasitaikydavo kovotojų, kurie užstodavo jai kelią. Ji lengvai su jais susitvarkydavo.
Morgana dažnai sukiodavosi laboratorijos operacinėje, tai buvo jos mėgstamas užsiėmimas laisvu laiku.
Žvelgdama į stikliniame kokone gulintį žmogaus kūną, Morgana susimąstė. Buvo keista ją tokią matyti, nes paprastai net neatkreipdavo dėmesio kokios lyties atstovas prieš jos akis.
Erikas, beharos pavaldinys, dešinioji ranka. Žmonių rasės atstovai dažnai neištempdavo tarnauti ilgiau metų, tad Erikas buvo dar ganėtinai „šviežias“ šiose pareigose, laukiantis perkeitimo dienos. Nekantraudamas įdėjo elementarą į ištiestą, ilgų virpančių pirštų, Morganos delną. Erikas stengėsi būti kuo paklusnesnis ir užsitarnauti beharos malonę.
- Kaip manote ar atlaikys? – Tyliai pasmalsavo pavaldinys.
- Žinoma. Ji pakankamai stipri. Ir prireikus galėsime bandyti iš naujo. Negi nematai, ji ypatinga! Prašyčiau prie šio kokono kuo mažiau abejonių, - pridūrė Morgana ir dar stipriau susimąstė.
- Atleiskite behara, bet ji jauna moteris, matote kokia gležna...
- Nutilk, - griežtai sudraudė ji, - gležna tik kokone, kokia ji iš tikro išvysime kai pabus.
Erikas išraudęs susigūžė ir nusprendė valdovei neprieštarauti.
Nebeerzinama Morgana dar kartą nužvelgė gulinčią žmogystą. Jauna devyniolikos, gal dvidešimties metų mergina, aprengta operacijai skirtais rūbais gulėjo lyg mirusi. Prisiminusi visą jos dviejų mėnesių augimo procesą čiuptuvas prie Morganos kairiojo smilkinio virpėjo iš palaimos. Ši mergina turėtu būti jai dėkinga. Kai atsigaus ir sustiprės gal būt taps valdovės numylėtinė.
- Ji mano kūrinys, aš jos Dievas, - pasipūtėliškai gyrėsi Morgana.
- Tikriausiai ji bus tinkama tik smulkiems darbams. – Nesusilaikęs Erikas išsakė savo abejonę ir šiek tiek pasigailėjo.
Morgana išgirdusi jo balse nepasitikėjimo gaidą, perliejo Eriką šaltu žvilgsniu, kad šiam norėjosi prasmegti skradžiai žemę. Išraudęs suvirpėjo ir žengtelėjo atgal.
- Atleiskite ponia, nenorėjau jūsų erzinti. Nesuprantu kas man darosi.
- O aš suprantu, tu dar žmogus, - pyktelėjusi pridūrė, - bet nebeilgai.
Valdovė žvilgtelėjo į rankoje laikantį elementarą, kuris nuo jos pykčio vos nevirė. Tačiau elementarui nepakenkė.
- Laikas pradėti.
Reikalingi įrankiai jau buvo paruošti darbui ir tvarkingai sudėlioti ant metalinio stalelio šalia kokono.
Narkozės paveikta mergina kvėpavo ramiai. Saulės spindulių nemačiusi jos oda buvo balta lyg drobė. Ilgi šviesūs plaukai dailiai sukritę lietė merginos pečius.
- Erikai, gali atverti kokoną.
Vaikinas spustelėjo jungiklį, atidarė dangtį į vidų įleisdamas šiek tiek vaistais pridvisusio oro.
Morgana reikiamai atvertė kairiąją merginos ranką. Paėmė skalpelį ir perpjovė riešo odą, leisdama ištrykšti kraujui, skubiai atidarė elementaro dangtelį, iš vidaus išsiveržus vėsiam garui pridėjo prie kraujuojančios rankos riešo.
- Dabar tavo eilė, - tyliai sušnabždėjo ji.
Iš elementaro tingiai iššliaužė ryškiai geltonas gyvis, panašus į slieką tik kiek plonesnis.
Mažas Beharodėjos planetos padarėlis švytėjo tarsi saulės spindulėlis. Stulbinamai gražus pailgas it siūlas, nervas tiesėsi ir šliaužė iš atsibodusio indo, kuriame buvo patalpintas.
Šalia stovėjęs Erikas gėrėjosi nei karto nematytu reginiu ir jautėsi lyg garbingas svečias. Dūsavo ir aikčiojo su lyg kiekvienu nervo judesiu, kuris pamažu rangėsi pro krauju aptekusį prapjautą plyšį.
Nervas pilnai išsitempė po rankos oda ir pritvinkęs krauju nusidažė rausva spalva, kuri blankiai švytėjo, tačiau plika žmogaus akimi buvo neįžiūrima.
- Tai nuostabu, pasakiška, nepakartojama! – Džiūgavo Erikas, patenkintas reginiu.
Morgana vis dar neatsitraukė nuo merginos rankos. Reikėjo sutvarkyti žaizdą ir pritvirtinti mažyti indikatorių, kuris buvo reikalingas informacijos filtravimui. Sutvarkiusi ant riešo užsegė plačią oranžinę apyrankę.
- Tobula, - patenkinta darbu Morgana išsitiesė.
Erikas išsišiepė.
- Kada ji pabus?
- Kai bus pasirengusi.
Morgana, nors ir ne pirmą kartą atlikusi tokią operaciją jautėsi keistai. Kažkoks neatpažintas jausmas, lyg nerimas ėmė kirbinti jos čiuptuvą.
Valdovė palinkusi prie merginos ant galvos uždėjo aparatą, kurio siurbtukai tvirtai prisispaudė prie smilkinių. Švelniai perbraukė jos plaukus ir įjungusi duomenų bazės veikimo rėžimą atsitraukė. Erikui padedant ėmė tvarkytis.

1. Skyrius

Įsisavinimas

Tamsus ir ilgas tunelis, kuriuo ėjau pagaliau baigėsi. Vos išėjus į šviesą mane parbloškė galingas informacijos srautas.
Pagaliau žinau, kaip vadinasi kiekviena mano kūno dalis, judesiai ir kiti veiksmai. Vaizdiniai vienas po kito skverbėsi į akių vyzdžius ir giliai įsirėžė į smegenų žievę.
Skaidžiau informaciją ir lipdžiau į kiekvieną savojo kūno ląstelę. Instinktyviai siurbiau kuo daugiau žinių, kad jausčiausi soti ir tobula.
Jutau, kaip iš po narkozės pamažu ėmė busti mano kūnas. Ir su kiekvienu virpesiu užplūdo galingos nerimo bangos. Jausmai, troškimai kilo į viršų žadindami norą viską išbandyti.
Informacijos įsisavinimas vyko labai greitai, tačiau visas procesas dar nesibaigė. Jutau, kad manęs laukia dar kai kas labai svarbaus. Kažkokia uždrausta informacija kirbino nervų galūnėles, rankos riešas ėmė kaisti ir perštėti, norėjosi pasikasyti, bet stengiausi išlikti rami.
Karštis sparčiai kilo ir plito visu kūnu iki pat smegenų. Supratau, kad kažkas vyksta ne taip kaip turėtu. Nuo karščio prakaituojanti oda, galvoje dilgčiojantis skausmas, o išdžiuvusioje gerklėje besikaupiantis kartus gumulas privertė baimintis.
Juodame fone mirksintis raudonas užrašas „Klaida“ trikdė. Norėjosi tą bylą atverti ir žvilgtelti, kas viduje, tačiau pasijutau pernelyg smalsi ir nepaklusni. Žinojau, kad tai neleistina, bet galvoje kirbantis vienintelis klausimas „Kas ten? “ neleido susikaupti ir rimtai pažvelgti į kitą teikiamą informaciją.
Smalsumas ėmė virpinti kiekvieną kūno ląstelę, nuo jo svaigo galva. Staiga, sutriko savikontrolė ir ranka jau siekė sugedusio automatiškai neatsivėrusio failo.

„ Stok. “

Išgirdau duslų vyrišką balsą ir mano ranka sustingo ore.
Su nerimu svarsčiau, kas tai galėjo būti. Kėliau į paviršių įvairias išvadas, tačiau niekaip nepriėjau prie tinkamo kelio. Rodos, dar negavau pakankamai svarbios informacijos.
Kieno tas balsas? Iš kur jis atsklido? Negi tai mano antrasis vidinis balsas? Nuo šios minties pasijutau kvailai, nes žinojau, kad esu moteris, o balsas kurį girdėjau mąstydama buvo švelnus, lyriškas, švarus. Toks buvo tikrasis mano balsas.
Svetimas pasirodė toks baugus ir aiškus, kad negalėjau apsispręsti ar atverti mirkčiojantį katalogą ar aplenkti jį iš šono. Mėšlungis įsiskverbė į kiekvieną mano kūno raumenį paversdamas statula. Stengiausi nurimti ir atsipalaiduoti, bet galvoje sukosi tik viena mintis – atverti bylą.
Kūną vėl užplūdo karščio banga ir šį kartą buvau pasiruošusi išgirsti balsą. Tikėjausi, kad prieštaraus mano veiksmams. Pasijutau lyg būčiau išbandoma, tačiau rankai palietus bylos aplanką, jokio garso nebeišgirdau. Akimirką dvejojau, bet galiausiai atverčiau bylą.
Apgaubė ryški šviesa, kad net pro primerktų akių plyšelį nesugebėjau nieko įžiūrėti. Žengtelėjau porą žingsnių į priekį, nematydama ant kokio pagrindo stoviu. Žinau, kad informacija kažkur čia, slepiama šioje šviesoje, tik neįstengiu jos matyti.
Iš kažkur iškilusią mintį, kad byla tuščia, bandžiau nugrūsti į gilumą. Negalėjau ir nenorėjau ja tikėti.
Ištiesiau į priekį rankas ir iš lėto grabinėjau orą vildamasi už ko nors užkliūti. Ilgai netrukus atsirėmiau į sieną ir aptikusi jungiklį nuspaudžiau jį.
Įsitempiau, kai patalpa kurioje buvau aptemo ir apsidžiaugiau aptikusi vaizdinių pluoštą. Kraujas užvirė iš nekantrumo, užplūdęs smalsumo jausmas buvo toks stiprus, kad net suvirpėjau.
Aptiktoji informacija aštriai ir giliai rėžėsi į atmintį, kad nustebusi apmiriau. Negalėjau patikėti, kad visi matomi šilti, džiuginantys vaizdai buvo griežtai uždrausti.
Argi aš ne žmogus, kuris sutvertas mylėti? Kas per būtybė galėtu tai drausti ir versti kariauti?
Prisirišimas, draugystė, artumas, aistra, jausmai, emocijos, elgesys ir mintys apie meilę, visa tai draudžiama. Kuo toliau gilinausi į informaciją, mano širdį maudė, o akys prisipildė liūdesio ašarų. Aštrus skaudulys perrėžė gerklę ir nebeatlaikiusi įtampos pravirkau.
Į neviltį klampinantys vaizdai pagaliau baigėsi, panardindami juodumoje. Susmukau ant vėsaus grindinio ir kelius pritraukusi arčiau krūtinės susiriečiau lyg nuskriaustas vaikas. Kūną pasiglemžė baisi kančia, neapykanta ir baimė.
Neišmaniau, kaip reikės elgtis, kad neišsiduočiau žinanti per daug. Už tai būčiau nubausta vienintele skaudžiausia bausme – mirtimi. Kūnas dalinosi į dvi dalis. Smegenys troško viską pamiršti, o širdis pajusti, išgyventi tai realybėje. Negaliu leisti, kad tai įvyktu. Privalau būti paklusni, šalta, abejinga, nepažeidžiama ir karinga asmenybė, kad galėčiau tinkamai vykdyti skirtas užduotis.
Pykau ant savęs, kad neklausiau balso ir pasidaviau silpnybei. Tai mano pirmoji klaida su kuria reiks gyventi pabudus.
Bet jeigu man nepavyks? Jeigu aš esu tik silpna asmenybė su begalę trūkumų?
Tą akimirką jutau, kaip mano išoriniai pojūčiai tapo jautresni ir kažkur šalia savęs išgirdau šnabždesį.