Junimėliui

Kaip vikšreliai, susisupę į kokoną,
Bijot išskleisti vienadienius sparnus.
Nuo vaikystės  kalama, mokoma-
Kad kitas galvotų už jus.

Mama išmoko pirmą žingsnį žengti,
Jei kas -  „ antrą pusę „  suras.
O jei jau konkursą surengti -
Tėvai tai suglavos, nuspręs...

„Vikšrelis“ te tūno savo kokone.
Neduok Dieve, išskleis sparnelius.
Kaip paprasta, gera pasotinti
Savo norus. Pirštu gi neij krust.

Tėvai nurodo ką vilkėti,
Su kuo draugauti, su kuo ne.
Tačiau taip traukia nusidėti,
Labai vylioja nežinia.