Lašiuko malda

Sėdėjo ant stogo lašiukas
Mažas lietaus gabaliukas.
Žiūrėjo į snaudžiantį uostą,
Apklotą žvaigždėta paklode...
Stebėjo jūrą, medžius ir paukščius.
Taip gera, ramu ir slogu
Klausytis tylos aimanų,
Dejuojančių medžių dainų.
Snaudžiančio uosto fone
Skamba be žodžių malda:
„Išgelbėki, Dieve, mane... „