Žiemos padargai pelnyto nuovargio kontekste

Linoleumas ant grindų
Aš sau čiuožiu, prisiminimuose šlampu
Kojos ir kojinės ant jų
Ir batai tikrojo sąlyčio ledo
Ir maunuos tada maišus plastikų
Ir neperšlampa
Nors teka vanduo, net čiurlena.

Ritinys pas kaimynus
Už durų
Stebiu.
Gal pasiklausti, paskolins?
Išpjausiu formą.
Ir dar vienas klipas Collins'ui.

Nustoti kosėti.
Ir kas ten nosyje?
Tai užsuksi pajamt?
Krano.
Ir tekančio vandens.

Eisiu pažiūrėti, bristi bandysiu
Iš to, kad tėra tik troškimas karštas.
Judėjimo vandens.
Stiklinę kupiną ir tave tuščią, jau atsirakinau su raktu.
Ir to ko nereikia, galiu išvėdinti.
Ir nuovargis tikras.
Ir liūdesys sentimentas.
Ir kondicionierių krūvos.
Sausiems ir pažeistiems plaukams.

Ir čiuošim ant savų kūrybinių slidžių.
Ko ilgų, ko sovietinių, ko palūžusių, ko po vieną, o ko tobulai, tiką pirktų.

Koks nuostabus tas pelnytas nuovargis.
Nepelyja, negenda.
Ir nenurimsta.
Tu jį glostyk taip kaip jis guli.
Laimėk jo eterį.
Plaukia laivas per kateterį.
Čia lūdesys pasimaišo iškart.
Medicininiai terminai primena netektis.

Nuspėti gali savo primityvumą.
Bet jei tave veikia nors ašarą ištrykšk.
Gal ir nerizikuok dalintis
Tuo, ką žinai, kad nepatiks.

Sėdėk su savim ir keikis ant kelmo.
Tik kruopščiai ar nemato niekas prieš tai apsidairyk.
Gal visi nori būti protingesniais už pačius save.
Tai nieko tokio.

Ir aš įsisipyriau, sulindau į kampą, išsigandau.
Nusišnekėt pradėjau.
Palengvinau toną.
Pavirtau iš baravyko į šampinjoną.

Ne per geriausios temos.
Laikas į miegą.
Kur tavo viltyse paskęs ajerai.
Ten seniai jauni laksto po sniegą.
Ir tu ten tik laimės ašarom verki.

Už tai kas tik tikra, už tai kas be liūno.
Jokia ten užslėpta mintis nebetūno.
Tik šiltą tą jausmą kurio nori tu gauni.
Kiek nori ten šaudai, pro šalį neprašauni.

Ir gauni ten torto ir gauni žvilgsniukų.
Atbuliniu įėjimu į teatrą prasmukus.
Ten rankos paliečia, veidai suskystėja.
Pūti savo viltį kaip vilkas prieš vėją.

Aš jau tuštumoj padėjau tą kur kasiau kiauras dienas.
Dabar beliko tik įprotis be azarto.
Kokia aš tuo patenkinta, sugrįžtu į savo ciklo dalį.
Kur vėl gėris su prieskoniais teka.

Na, padėsi tu tašką?
Jau miego sienos braška.
Eik miegot, ryt daug darbų.
Neversk savęs, lyg būtų natūralu.