Medinė širdis

Jei galėčiau aš ąžuolu tapti,
Apginčiau nuo vėjų tave,
Ir širdį džiaugsmu išrašyčiau,
Lengviausia savo šaka.

Jei man tektų liepa pavirsti,
Neleisčiau sušlapti lietuj,
Kad net nebandytum pamiršti,
Kad esi tu namuos, ne svetur.

Jei pabusčiau gluosniu besąs,
Pakylėčiau tave kuo aukščiau,
Ten taip greitai tikrovė neras,
O žydrynė dangaus bus arčiau.

Jei išnykčiau tapęs egle,
Ir žaliuočiau aš metų metus,
Pasistengčiau įtikint tave,
Kad gyvybė minties nepražus.

Jei kaip uosis oščiau rytais,
Tau pagaučiau spindulį saulės,
Ir senais, neminėtais takais,
Pažvelgčiau, kur debesys maudos.

Iš tolimos kelionės jei grįšiu,
Beržan tą esybę sudėjęs,
Žinok, niekada nepranyksiu,
Aš žilas medis, lazda pasirėmęs.