Ant grindų

Ar akimirką įsivaizduoji tu,
Kada suprasi
Suklupęs kniūpsčias ant grindų,
Kad viskas buvo.

Žvelgiant nieko akims-
Gomuryje nevilties drugelių
Dulkės. O taip norisi išrėkt
Save. Tik kalbą pamiršai.

Vis tiek žodžiais ir kalbom,
Kurias moku, nemokėčiau
Paaiškinti. O tų, kurių nežinau,
Tu juk tikrai nesuprasi.

Nieko jau nebus.
Viskas, kas buvo-tai tu.
O dabar-lietus.
Sukniupęs ant grindų.