Pasikorė žvaigždė ant pušelės,
Ant mylimos dukters žemelės.
Nukrito iš aukštai vargšelė.
Apleido kosmoso laukus,
Beribius šviesulių takus...
Užgeso ta gelsva švieselė
Ta ryškiai geltona spalva
Ir paliko ji dabar juoda
Kaip išdegusio lauko gija...
Pasikorus ant pušelės šakos,
Pasmerkta gyvent be spalvos.
Atskirta nuo dangaus ir šviesos
Ji gyvens tamsoje visados.