Kažkada, o gal net nebuvo

Nebekvepia mandarinais
mano namai, kardamonu,
cinamonu, meduoliais...
Gal nebuvo Kalėdų...
O gal pati neįsileidau?..
Uždariau duris jau seniai
nes jos nebe tokios
kai ant kelių laikė motina
rankos dvelkė mielėm
nuo tešlos paruoštos kalėdaičiams...
Iš prijuostės kišenės  išnirdavo
šnabždantys gyviai...
Šiukštu, išgirsi, mirsi...
O vėliau - -
varlė šuliny,
naminukai,
pabaldos,
nykštukai...
Nesuskaičiuojama galybė jų
ir tik vienos motinos rankos
sugrūdančios atgal į kišenę...
Ir naktys žvaigždėtos žvaigždėtos
nuo pat žemės lig dangaus
sidabro pribertos
net šiugžda
pasilipus šokteltum, bet..
Sparnai neišaugo,
bet gal jie kišenėj?..

Kaip keista,
šiandien negaliu surat tos prijuostės...