Aš perbraukiu tau akį,
geltonu, nusaldintu rytu
Ir slapčia atsimerkus svajoju,
kaip mažas šviesos žiburiukas
išvyst plačiąsias erdves
Ir kvėpuoju nedrąsiai, kad neišgirstum,
kaip šoka pievos laukinės
Ir meluoju, pati sau meluoju
Užgęsta lange švieselė pavargus,
o aš nemiegu
Barstau kaip ateivė kerus meilės
pasiryžusi laukti nežemiškus metus