Turiu keturias kojas.
Dvi iš jų rankom vadinamos.
Turiu snaudžiantį balsą
ir ne tam jį naudoju..
Mano altorius-tai stalas.
Mano bažnyčia-tai miškas.
Mano pasakos-vėjas.
Gal aš atklydau ne į tą laiką?
Nes tiek mano meilių išėję...
Ir kodėl akys žvelgiančios iš polaroidinių spalvų paveikslėlių
man atrodo labiau pažįstamos negu tavo, mielas drauge..