Tarsi užpūstas rūkas,
O gal bemiegė naktis?..
Neišgalvotas troškimų pasaulis
Ir keista netektis....
Tarsi tamsiam labirinte
Siela ieško šviesos,
Sujauktas sapnas
Vilties ir tiesos...
Pabėgt, prisiglaust
Ir paskęst žvilgsny akių
Patikėt, širdy išliet,
Ištarti „myliu“...
Tarsi dangaus tolybėj
Išbarstyti paukščiai renka žvaigždes...
Tai mūsų tikėjimai, viltys,
Tai mes...
Netekom to, kuo tikėjom
Tik temsta naktimi neviltis...
Mano laukimas, mano žmogus
Tyliai išėjo ir niekad negrįš...
Tarsi įkalintas vėjo
Ir užpūstytas pūga
Sustingusiom ašarom
Brendu pas tave...
Šaltas speigas, gili sutema...
Ir bedvasė natis...
Viskas, kas buvo, sudužo,
Pabiro - ir niekad negriš...
Bet lauksiu. Sutemoj
Skleisis ir vys rožių žiedai...
Nes tas, kas myli ir laukia
Gyvens amžinai...