Rudens mergaitė

Tamsus geltonas lapas
Krenta žemėn lyg akmuo.
Baigėsi jo jau kelias,
Nes atėjo vėl ruduo...
Žvarbu ir šalta, dar niūriau aplinkui.
Maža, liesa mergaitė dairosi nutilus.
Akytės blizga kaip stiklinės,
Rankytės baltos lyg šilkinės.
Plaukuos padūkęs vėjas pinas
Ir kaukia jis kaip išprotėjęs.
Paliko ją mamytė ir tėvelis,
Paliko visos sesės...
Stovi ji bejėgė
Maža likimo fėja.
Užgeso jos širdelė,
Nutilo ir dainelė.