Kai snaigė delne į lašelį pavirsta,
Ant skruosto - į ašarą
Ant plaukų - drugeliu
Ir ilgai ilgai plazda blakstienose...
Pati norėčiau tapti ledeliu
Tiesiog plaukti per žemę išmintingą,
Ištirpti ir tapti vilnele švelnia
O dabar sninga snaigės delne -
Vinguriuoja lietumi tarp pirštų...
Gyvenu dar aš - nemirštu.
Pasileidžiu gatvėj šokt