Ponas Nuobodulys sėdėdamas savo nuobodžiame kambaryje, pačiame nuobodžiausiame krėsle, nusprendė panuobodžiauti. Įsispyrė į savo nuobodžiai pūkuotas šlepetes, išėjo į nuolat nuobodų kiemą. Savo nuobodžiu žiebtuvėliu prisidegė nuobodžią cigaretę, išpūtė nuobodžiaujančius dūmus ir stebėdamas, kaip iš nuobodulio rąžosi katinas, grįžo prie nuobodžių mokslų. Atsivertęs nuobodžią knygą, staiga suprato, koks jo gyvenimas yra nuobodus. Apsvarstęs visas nuobodžias alternatyvas, išsitaškė savo nuobodulio suriestas smegenis, ant nuobodžiai išdažytos sienos. Mirė ponas nuobodulys – gimė ponas Linksmybė.