Uždaros bažnyčios durys

Atokiausiam bažnyčios kampely,
Dievo žodį įspraudęs tarp kelių,
Melsiu duonos žudikams ir velniui.
Melsiu sau atleidimo-išgelbėk!

Ir jei as bent vienintele naktį
Sugebėsiu tamsa neužklakti,
Kūčių naktį sudeginsiu lapą,
Kad išvysciau paties sawo kapą.

Bet mirtie, jeigu sese nebūsi,
Uždarysiu šviesą į rūsį.
Ir per viena vienintelę angą
Spjausiu pats savo rūsiui į langą.

Išsibūręs savo blogį iš tirščiu,
Karšta nuojauta deginant pirštus,
As pravirksiu praėjusio lapkričio rytą,
Nes durys nebus atviros.

Jos uždarytos.