Nemėgstu žadintuvo

Nemėgstu žadintuvo,
Daug smagiau pabust nuo žvilgsnio.
Kuris taip paslaptingai
Primena man šiltą delną.

Būna ir šaltų rytų, kai
Nežinai kas, bet supranti,
Kad keičiasi, tikriausiai oras.
Šiandien su manim nešoks...

Šiandien mano kambaryje nėra
Šviesos, o sieloje vilties.
Sakė, ryt ateis elektrikas ir sutvarkys.
O ką daryti dėl šviesos?

Daug neteisybės šiam pasaulyje.
Bet būt pirma aš niekad nenorėjau
Pasaulį nugalėti noriu
Mylinčio žmogaus delne.

Nemėgstu žadintuvo,
Daug smagiau pabust nuo lūpų.
Kurios taip stebuklingai
Primena saulės spindulėlį.
Kai nebebus šaltų rytų.