Tyliai atkeliauja lietus
Diena iš dienos iš namų į namus
Vėjas neša jausmus išbarsto šukes
Skalauja vandenynų krantus
Ir tyliai viskas tyliai
Po velnių kaip gražu
Saulė čia nesileidžia
Užšalą vanduo tarp delnų
Kaip vakar taip šiandien
Visi atsibus
Jų pėdos mėnulį liks su visam
Ten nėra šviesos
Ten saugu ir be jos
Nes nėra ten tų kurie siekia naudos
Ir tyliai tyliai
Mėnulis priims mus visus
Kris mėlynos dulkės ant mūsų pečių
Šviesa šiluma pakvies į namus kurių nebebus.


Arnas Švel







