Be pavadinimo

Metalinių vartų tvirtovėj,
daug kartų aidi balsai,
Akmeninių sienų valdovai
ir amžini angelai.
Palinkusių bokštų,
kur neužmiega tamsa.
Su šešėlių palyda,
ties menulio šviesa.

Smelkiančią pilį
ir jos nelaimingus garsus.
Ta žydrąja skaistybe,
kurios nepasiekia dangus.
Toks tuščias ir juodas,
kaip tvirtovės rūsiai.
Šalti ir nebylūs,
it kuproti keliai.

... mintimis į pasaulį,
griautą tūkstantį kartų,
kur milžinai visdar miega,
tik dėka rūdyjančių vartų.