Akys

darganotą rudenį gėrėm arbatą
tavo akys klaidžiojo medžių viršūnėmis
nieko nesakančios
pasiklydusios krintančių lapų šėlsme
ieškojo vasaros
pasiklydę jausmai
blaškomi rudenio vėjų
atvėsusios arbatos tirščiuose
būrėme vasarą
rudenio lietūs
vasarą plukdė
prisiminimų valtim sena
akys tylėjo
rudenio šaltis smelkės į sielą