su trenksmu
išbarstei jausmus
iš mano lentynų
blykstelėjus perliukams
pakilai su ryto aušra
į saulę žvelgė
mažų dangaus mėlynių šiluma
rinkau ir dėjau i lentynas
truputį meilės ir vilties
nupūsdamas dulkes
nuo skausmo nusivylimo
dėliojau skrupulingai
lyg nakties
kai mėnesiena baigė groti
tą simfoniją nakties
ant seno sudulkėjusio grindinio
liko tik mažytis ilgesys...