Ženklas

Šią naktį vėl gimei iš naujo.
Kažkaip keistai:
kasdieniškai, be skausmo, be kančių.
Toks panašus, kaip du vandens lašai,
į tą, kuris prieš šešerius metus atėjo,
toks pats nekaltas ir beprotiškai gražus.

Sapne ir vėl krūtinę mano šiluma užliejai,
padovanojai vilčiai baltus angelo sparnus,
į gruodžio sniegą, džiaugsmo, nerimo prisėjai.
Šventai tikiu.
Nors, nežinau, galbūt, tiktai tikėti noriu.
Tu ženklas iš dangaus. Stebuklas bus.