Dėkingumas

Kai pakelia iš juodumos giliausios
Ir uždega žaliom šviesom prieš dangų –
Kas prie tavęs, vos gimusio čia glausis,
Kol naktimi diena dar prisidengus?

Su šiluma pasaulis tavo linksta
Prie žemės, prie beržų, prie klonių pluošto,
Čia viršuje taip iškilu ir linksma,
O gelmėje buvai tamsa perkoštas.

Kai dėkingumas manyje nušvinta,
Sava prasme atskleidęs būvį keistą –
Nubėga upeliukais mano mintys
Ir jūroje be kuždesių nuskęsta.