tykiai po vandeniu vaikštom nebeliesdami dugno,
odą keičia trikampiai žvynai, krūtinėje širdys į perlus virsta.
turim pasidalinę kiekvienas po tris akis,
į jas ir žiūrim, kai norim viens kitam kažką pasakyt.
nežinau tik ar supranti, kai šaukiu: „mūsų jūra - vandenynas“,
tuomet užmerkiu visas akis, gvildenu ir dovanoju kaskart
po perlą.


gervuogės




