Kai jėgos apleidžia..

Stebėti krintančias snaiges. Gaudyti jas plika ranka. Po to atsigulti ant sniego ir leisti jam užkloti tave. Kai neturi jėgų niekam išskyrus mirčiai, ji pasidaro nebe tokia baisi. Leisti kažkam nupjauti tau rankas ar kojas. Toli gražu ne peiliu ar pjūklu. Galima ir žodžiais. Paprastai. Kai nieko nebesitiki. Kai leidi kažkam spjauti į tave ir nueiti. Pasjunti vienišas dideliame pasaulyje. O dar sniegas viską pasunkina. Toks šaltas. Stingdantis.

Kai ateisi į parduotuvę nusipirkti virvės pasikarti, paprašyk kuo ilgesnės. Juk niekas nežinos, kam tu ją perki. Gal tau reikia jos kam nors pririšti, pritvirtinti… Niekas net neįtars, jog ruošies žudytis. Ir net nepamąstys, kad mirtis gali būti matuojama virvės ilgiu… O tu pagalvosi…