Rankoje vinys

įnamis išplaukė į pastogę
su žirklėmis rankoje
ir vario moneta burnoj.
korys. sulipęs medus
trikdė širšes.
jos irgi dirbtų
motinėlės labui
bet vapsvos nerodo
juodai baltų filmų.
net už pinigus.
tik vaikigaliai
tarpuvartėse, labirintų įėjimuose
          byloja prastais žodžiais
          apie grožį ir meilę
          ir drąsą išdrįsusių
        žegnotis troleibusuose.
          mūsų palikti
          daiktai busimame
          metropolyje šaukiasi
          kartas pakelti galvas
            nuimti cezorių vainikus
            nykščiais teisybės neteršti.
          nes minios buriuojasi
          kaukolės kalne.
            liftas riboja
          keleivių skaičių
          tik žemyn nėra norinčių
            visi tik valgyti obuolių ir kriaušių.