Buvau ten.
Jos suskirdusios lūpos.
Plyšta parklupusios moters keliai prieš pamiltą budelį.
Ten, kur nuodėmė būt be nuodėmės, aš buvau ten.
Buvau minia ir visi jų įvardinimai,
būčiau galėjusi nešt ją ant rankų.
Mane dujomis ir talžė lazdom.
Išsiskirsčiau vardan.
Matau ją kas naktį,
ją, kiek abejojančią ir pavargusią.


Rūko pieva





