Sveiki. Nesu rašytojas ir neturiu tikslo tokiu būti. Tačiau turiu tikslą meistrauti. Tiksliau – būti žaidimo meistru, žmogumi kuris kuria veikėjus supantį pasaulį, įtraukiantį nuotykių verpetą ir visa kitą kas provokuotų, dirgintų, jaudintų žaidėją. Skaitydami prisiminkite jog kažkas visus šiuos įvykius išgyvens ir pats juose dalyvaus, todėl prašau žvelgtį į kūrinį lyg pačiam tektų jį išgyventi.
Komentaruose prašau siūlyti kaip pakeisti patį siužetą ar bet ką, kad visuma taptų įdomesnė, įtaigesnė. Taip pat ieškoti loginių klaidų. Ačiū.
Įžanga tiesiogiai nesusijusi su nuotykiais
- Vaikai, ateikit valgyti!
Moteris patiekė blynus ant seno ąžuolinio stalo ir išėjo į lauką pasemti vandens. Prasilenkdama su moterimi į virtuvę įbėgo gūvi šešiametė ir sėdo valgyti blynų. Paskui ją į kambarį lėtai įėjo tamsiaplaukis vaikinas. Valgydama mergaitė čiauškėjo atskleisdama visus savo dienos įvykius, sutiktus žmonęs, atrastus fizikos dėsnius, o vaikinas įdėmiai jos klausė.
Staiga lauke pasigirdo agoniškas klyksmas. Vaikino širdį užliejo nerimas ir bloga nuojauta, o prieš keletą sekundžių linksmai tauškusi mergaitė dabar pašoko nuo kėdės ir pilnas baimės akis nukreipė į brolį. Jų žvilgsniams susitikus mergaitė ėmė klykti. Rodos lyg kas nematoma ranka būtų smogęs jai. Ji krito nugara į kampą ir susigūžė isteriškai purtydamasi ir žvelgdama į sieną priešais save. Ten nieko nebuvo, tačiau jos akys žvelgė ir kažką matė. Pačią baimę.
Vaikinas nubėgo iki virtuvinių įrankių stalčiaus, bet jį pasitiko adreanalino sulėtintas dužtančio stiklo vaizdas ir stiklo šukės skriejančios į veidą. Jis atsargiai pasitraukė į šešėlį, o peilis jo rankose blykstelėjo pagavęs paskutinį saulės spindulį. Į juodaplaukį žvelgė aštuonios nustebusios akys.
Nuotykių pradžios įžanga
Jaučiate jog snuduriuojate, jog tuoj kūnas išnirs iš gilaus miego. Į veidą stipriai spigina saulė. Jaučiate kaip per akis bėgą monotoniški šešėliai lyg palengva važiuotumėte kažkur, o saulę karts nuo karto užstotų taisyklingai susodinti medžiai.
- Užtaisyt arbaletus! – kaip griaustinis trenkia įsakmus ir valdingas balsas.
Bandote atsimerkti bet saulė taip velniškai bado į akis jog pasiutiškai skauda. Staiga saulė nustoja spiginusi ir jūs atsimerkiate. Saulę jums užstoja milžiniškas storas kirminas. (apie 15m ilgio ir 4m pločio). Su gausybe smulkių čiuptuvėlių jis laikosi įsikibęs į grotas kurios skiria aplink esantį sąmyšį nuo kirmino.
- Nusitaikyt į pilvą! – suriko jau kartą girdėtas balsas.
Akys savaime nukrypo į pilvą. O ten tik ką atsiradusiame plyšyje pasirodė liauna, balkšva atauga.
- Ramiai!
Atauga staiga šauna į greitąjį veikeją (yra trys veikėjai: fiziškai stiprus ir gyvybingas, fiziškai vikrus, bei puikus mechanikas, protingas ir ypač puikus biologas).
Greitasis veikėjas gali mesti tris kauliukus ir išsisukti nuo smūgio 50% tikimybe. Jei išsisuka nuo smugio, Gorui, laivo vadui, jis padarys įspūdį ir todėl bendraudamas jam galės pasakyti daugiau nei kitiems, tuo tarpu jei nepavyks išsisukti tai jį pačiups kirminas.
Sučiuptą veikėją kirminas pradeda traukti į save. Grandinės, nors ir gana laisvos, įsitempia.
- Šaut! – surinka Goras, o jo masyvi povyza jau dabar skelbia pergalę.
Trys dideli, stacionarūs arbaletai iššauna į kirmino pilvo ertmę iš kurios išlindo ataugą. Vieno jų strėlė praskrenda nekliudžiusi kirmino. Kitos dvi pataiko tiesiai į ertmę ir žalos padarytos kirminu, i pakanka jam užmušti.
Kirmino čiuptuvai atsikabina nuo grotų, kurios lyg tunelis saugo laivą nuo vandenyno negandų, ir šis masyvus padaras krenta į vandeni kartu tempdamasis greitajį su savimi. Goras staigiu judesiu prišokęs prie ataugos ja nukerta vienu kardo mostu ir atsisuka į greitąjį.
- Veltėdis nelaimingas. – tūžmingą balsą palydi tirštas seilių gniutulas kuris nepataiko į greitąjį.
Ir tai rodos dar labiau sunervina Gorą. Kiek atlėgęs jis taria:
- Puikus darbas vyrai.
Tai pasakęs jis nueina.
Veikėjai praradę ilgalaikę atmintį, bet turi laiko apsižiūrėti laive, kiek grandinių ilgis leidžia. Pakalbėti su vienu aktyviu NPC – Jaliu. Jalis žino: Jis kelis kartus stambiai apsivogęs, taip pat priklausomas nuo alkoholio, yra išprievartavęs mergaitę. Už šiuos nusikaltimus jį ir plukdo į salą. Jis žino jog saloje galima prekiauti įvairiausiais daiktais. Taip pat ten vyksta vabalų ir žmonių kautynės kurias stebi aukštuomenė ir dievai. Taip pat ten vyksta kalinių perauklėjimas po kurio kalinius paleidžia atgal į gyvenimą, nors ir be teisės grįžti namo. Jalis taip pat žino jog 3 VEIKĖJAI yra atkeliavę kartu su būriu žmonių kurie dabar miega visur aplink. Jie visi atsijungė neužilg po to kai laivas pajudėjo iš uosto link salos ir jie vieninteliai kolkas atsigavo. Į laivą jie pateko už tai, kad išvykimo uoste vykdė masinius padegimus kaip kokie psichai.
Neužilg laivas pasiekia salą.