tiesiog kažkada buvau...

Buvau bangų užrūstintas jūrų vilkas,
Kasdien keliaujantis į nežinią, plukdomas srovių.
Lyg smėlio dėžėje vienas žaidžiantis vaikas,
Papūtus vėjeliui stebintis griūtį pilių.
Kažkada buvau princesė. Ne smėlio, oro valdų.
Deja, visa tai laikina - dėsnis neperžengiamų tiltų.
Daug kuo buvau. Ir vandeniu, ir žemės grumstu.
Beliko žmogus, neskiriamas  nuo svetimų.