***

Vienuolika mėnesių
nekvėpavau kad
nenupūst
menkiausio pūko
iš tavo minčių aureolės

stebėjau kaip laša
šėtono lietūs į
namų durų slenkstį
ir vis tiek
nekvėpavau
kad tik matyčiau
žymes
nueitų pėdų

-

pasikorusios katės
tuščia galvoje
kaip pūgos
kaip pūgos
smilkinius užliūliavo
savo sūkury
tokia nuoga akla
šal
ta
...

- - -

jau pirmasis kaštonas
susprogo
šioje žemėje

ir miriau

o taip lengvai
pirštų
spragtelėjimu

-

iš sapno
sunku sugrįžti kai
čiūčiuoja liūliuoja
kad ir pūgos
lietūs
pūgos
lie
tūs

o, mano meile...