Šerkšnas balina medžių viršūnes,
Sukas sniego verpetai ilgi.
Kyla vėjas. Jis atneša tolstančią giesmę,
Bažnytėlės varpų gaudesy...
Atsiklaupti panorau maldos išsiilgus,
Ieškosiu ramybės, vilties.
Rožinėlis vaikystės kažkur užsilikęs,
Melsti dievo palaimos padės.
Ir ištiesus į dangų šiltus savo norus,
Priglusiu slaptoj nebūty...
Sustyguosiu senokai nutilusias arfas,
Sielos laikas liks mano minty.
Ir klausysiu duris atlapojus,
Kaip beribėj erdvėj, maldoje...
Išdalinę save žemės rojui,
Angelai apkabina mane.
Pūgos švilpaus už lango lopšinę,
Šaltis magišką freską tapys.
Prie krosnelės prisėdus močiutė,
Tyliai šventąjį raštą vartys...