Ateik

Nugėręs tris gurkšnius (gyvybės),
Žvelgei Tu rimtai į mane—
Nebėra čia pilkos kasdienybės,
Tik liaunu čia liemeniu stovi
Tikroji Mūsų valia.

Pakrapšto, padrasko, įbrėžia,
O durys užvertos seniai.
Nepyk, suklupai? Nepastūmiau.
Pasuki tą liemenį liauną lėtai-
Tik lėtai, oi lėtai.

Tarytum dangus jau ne pilkas,
Ne pilkas ir mūsų dėmuo,
Tad ko gi Tu stovi pasiilgęs?
Te lūpas suvilgo Mūsų vanduo.

Liaunas liemuo triskart apsisukęs
Pasės dar prie durų pilkų-
Pabusi, Mano Broli, suklupęs
Nuo mėlynžiedės raganės kerų.

Ateik, apkabinki. Drąsiau.