Man bobutė vis sakydavo...
-Kad nėra, vaikeli, vyro,
Tokio, kaip Tristanas nuovokaus
Kad neverk del bernelio šito,
Kurs nežino, kaip verkiančią priglaust
Man bobutė sakė vis...
-Koks bernelis, toks ir arklys.
Dar bobutė sakė išmintinga...
-Kad mylėk tu tą, kuris darys tave laimingą.
Ir primindavo dažnai...
-Atmink, kokie tėvai, tokie vaikai.
Ir dar tarė žodį šitą..
-Tu mylėk save labiau, nei kitą.
Neklausiau bobutės savo...
Jau, kai myliu, tai nėra man galo
Atvedžiau savo jaunikį, nei pražilusį, nei plikį
Bet bobutė galvą tik lingavo...
-Anūkėl, tave prigavo, nes iš viso veršio bliūdo
Uodega tik tau ir kliuvo:)