Atpažįstu plasnojančius

It savo lemties nežinantys lūpų vaisiai,
Išauga kas rytą šakose,
Miegoję žodžių paukščiai.
Žingsnis po žingsnio,
Kažkada vėl sugrįžtantys.

Vešlia gyvybe sužėlė
Šaknimis mintys.
Pusiaukelėje virš galvos,
Lyg šiltas oro gūsis, leidžia plazdėti,
Šviesėjančiam dangui, amžinai dulkei.

Akis pakėlus, sustoju.
Atpažįstu plasnojančius.