nuvytas

Tu pamatai ją
Ir darosi pikta,
Kad norisi keikti
Kiekvieną sutikta,
Nustumti į šalį,
Pargriauti, apeiti,
Net pati aukščiausią
Tu pradedi keikti.

Ji duria kaip peilis
Aštrus ir dantytas
Prie jos vyrų eilės
Tu vienas nuvytas,
Jos akys smurtauja
Kai į tave žiūri,
Užkaitinus kraują
Supjausto kaip sūrį.

Bandai atstatyti
Aplamdyta ego,
Bet trūksta detalių
Išmėtytam lego.
Pavasaris žeidžia
Ir indiški filmai,
Kaip dvidešimt vatų
Lemputė pasilpai.

Jos balsas subraižė
Gražiausią plokštelę
Todėl tavo rūmuose
Muzika geria
Užšaldei tad juoką
Ir šypseną gailią,
Tačiau nepajėgei
Užšaldyt jai meilę.