Žiemos pradžia

Pro pilkšvą šydą lydos speigo žvakės.
O akys... Akys ieško atgaivos.
Tačiau mintis begarsiais žodžiais sako,
Kad pūgos vis dažniau slapčia raudos.

Nusiveja laukais pabalęs gruodis,
Vyniojas apie kojas atlydys.
Žibintas prieblandoj teisybės neparodys –
Tarsi pavargėlė spėlios širdis.

Nenumalšins žiemos rodyklės maišto –
Vėl beldžias nežadėtoji lemtis.
Sušildo gėlės ant langų ir laiškas:
„Kaip tu? Per sniegą  ramuma atbris“.