Nemeilė

Dabar žiema, nemeiles metas
nors sako meilei nesvarbu....
Nesidžiaugia dabar tik retas
ir aš liūdžiu tarp tų retų.
Eglutės šakos apsikloję
baltais palaimos patalais,
kai ji mylėjos nepastojo
ir man pastoti nieks neleis... 
Galėčiau verkt, bet ne - nereikia,
ne tokius iškentem šalčius.
Žiema ateina, atsimerkia,
galanda savo nagučius...
... arši gyvenimo liga
prieš ją pati žiema bejėgė,
nemeilė, -gal tokia mada?
Nemeilė - visiška begėdė.