Popietėse kasdienybės
Suspurda stiklas
Globodamas žmonių atvaizdus
Kristalais perlieja
Nutukusių ofiso darbuotojų
Išsiurbtą šerkšną
Išėjus iš baro
Pasitinka vitrinoj
Šilkiniai manekenės apatiniai
Septyniais į širdį įsmeigtais kardais
Ar tai siela kruta
Palikta drugname pintos dugne
Nusikloja toliai
Žymėdami štampas po štampo
Pilkus žmonių veidus
Siūbuojam bangų kratomi
Nuleidžiam gelbėjimosi šypsenas
Ir dūžtam
Smilkstam
Ant sutrypto stalo
Tingiai susikūrenam niekuo
Neišsiskiriančioj peleninėj