Praeivis

Kaip mažas drugys,
Kaip nematoma skruzdė
Aš vienišas, liūdnas praeivis
Ieškau tiesaus kelio,
Viliojančioje karalystėje
Tarp sielų klajoju, tarsi be jos
Pasirengęs atiduoti tuštumą,
Kurią nešioju savyje kaip įaugusią kuprą.
Parodyk man taką per debesys,
Kad tikėčiau savim ir gelbėčiau dvasią
Pasisemčiau  stiprybės iš tiesos šulnio
Ir eičiau tamsos keliu kaip žiburys.