Pritilusi širdis

Įstiklinau mintis mėnulio akyse,
Žvaigždžių alsavimas pripildo vyno taurę,
Aš moteris - maža, silpna, trapi,
Ir noriu nusimesti netikrumo kaukę.
Nenoriu būti karžygys,
Stiprus, iššaukiantis, pavargęs, piktas.
Išsigąstu, jog sielos židinys priges,
Ir mano šauksmą gaudys...
Aš moteris - pritilusi, išsekusi, rami,
Norėčiau degti, meilėj siausti.
Neišblaškyta aukuro ugnis,
Tos senamadiškos aistros jau neišmesi,
Ir norisi susiaust pečius, -
Išsaugotas liepsnos švelnumas.
Pailsinti rankas, pridengt akis,
Nes paliestas klaidų baltumas.
Įrėminau save obels žievėj,
Lai pumpuro gimtis prigaus ir medžio šerdį,
Žydėjimo aitra - aš moteris...
Kaip paprasta, atvert duris,
Ir prieblandoj priglaust laukimą.

.