Herberijos karalystė 2...

 

  Išpiltas prakaito pabudo Gertas... vel tas sapnas... tas pats košmaras... apokalipsė... šis sapnas jam prisisapnavo jau trečią naktį iš eilės... išėjęs vidurnaktį į lauką jis tik dar kartą įsitikino, kad namai vietoje, pilis vis dar stovi. Giliai atsidusęs jis grįžo atgal į savo jaukų namelį, prisikimšo pypkę, patogiai įsitaisė krėsle ir vėl pradėjo kažką rašyti savo knygoje...
  Kažkas suskambo... Kitija skambino į duris... Kitija buvo Gerto draugė, magijos žinovė ir neąprastų dalykų aiškintoja. Pabudęs Gertas pastebėjo jog užmigo krėsle ir taip prakiurksojo visą naktį... Kitija vis dar tebeskambino... Gerto varpas buvo pats dailiausias visame mieste todėl jį skalambinti buvo vienas malonumas... pagaliau supratęs kas vyksta jis puolė prie durų...
-Gertai, - tare Kitijia - Klaikiai atrodai, kas nutiko?
-Sapnavau košmarą vėl neišsimiegojau... - niūriai išmekeno Gertas...
-Vargšelis... am.. pamaniau gal norėsi su manim pas Midlį nueit? Būtų smagu... žadėjom eiti arbatos gerti... ir tau palengvės ir pabūsi su draugais... ka manai?
-Hmm... na ką... gerai... aš tuoj... užeik, įsitaisyk patogiai...
Gertui susitvarkius jie išejo. Diena buvo kaip niekad graži. Saulė švietė, dangus žydrai giedrinosi, paukščiai čiulbėjo, iš tolo matėsi Salvidrijos medis (tai buvo vienintelis išlikęs Salvidrijos medis... kadaise juose gyveno Akėjų rasė...). Jis ryškiai mirguliavo įvairiomis spalvomis...
  Gertas su Kitija jau stovėjo prie Midlio durų... Kitija norėjo paskalambyti Midlio varpą, bet Midlis jau buvo atidaręs duris, visi įėjo į vidų. Midlis buvo Gerto ir Kitijos draugas, jis turejo nepaprastai žvitrią akį ir labai gerą klausą, galėjo pamatyti ir išgirsti ka nors net už keliolikos heldinerų (1 heldineras – apie 5 kilometrai). Jis kaip visada dirbo prie paveikslo. Kitaip tariant čia buvo jo dirbtuvė... gan jauki dirbtuvė...
-Naujas paveikslas... gražu... - įdėmiai įsižiūrėjęs tare Gertas...
Paveiksle gerai matėsi pilies griuvėsiai ir miestas... kaip nekeista jis buvo sugriautas ir nusidažęs raudonai...
-Taigi, - įsiterpė Kitija – kaip su arbata vaikinai?
-Teisingai, einam... – džiugiai tarė Midlis - arbata iš ryto pas Anderlingą... kas gali būti geriau? Jo arbatinė kažkuom nepaprasta...
Kai jie jau buvo visai netoli arbatinės keistai kažkas sugriaudėjo... dangus buvo visiškai giedras...
-Tai ne griaustinis, - įsiklausęs tarė Midlis – kažkas vyksta toli vakaruose... maždaug už dešimties heldinerų...juk tai Kidono miestas... reikia išsiaiskinti kas ten vyksta...
-Aš jaučiu kažką neįprasto – sušnypštė Kitija
-Manau mums reiktų ten nuvykti, – susimąstęs tarė Gertas - kas su manim?
-Aš! – choru riktelėjo draugai...
Visi susitarė susitikti prie Salvidrijos medžio už pusvalandžio...
  Gertas išsitraukė savo prosenelio legendinį kardą Pendioną, kuris senokai bebuvo laikytas rankose... Kitija pasiėmė savo lazdą ir burtų knygą kurią per kartų kartas raše jos proprosenelės, senelė, mama ir ji pati... Na, o Midlis susirado savo senajį lanką, kurį dar pats žymusis Haldirijos lankininkas Sintalas jo seneliui buvo padovanojęs ir vėliau išmokęs jį šaudyti... vėliau senelis ir Midlį to išmokė. Taip visi susidėjo viską ką galėjo ir išėjo prie Salvidrijos medžio...                                                                                        Salvidrijos medis buvo nepaprastai didžiulis. Jame kadaise gyveno paskutinioji Akėjų rasės dinastija... Akėjai buvo pusiau žmonės pusiau gyvūnai... su uodegom ir lankais... visi turejo po lanką ir mokėjo taikliai šaudyti... pasak legendos net pats Sintalas gimė iš Akėjų princesės Peririjos ir Herberijos princo Lenodrijaus... medyje dar tebebuvo namai... apleisti namai, kuriuose mėgo žaisti Herberijos išdykėliai vaikai. Medis turėjo gydomų galių, visas švytėjo įvairiom spalvom...
  Gertas atėjo pirmasis... neturėjęs ka veikti jis prisiminė kad betikrinąs senojo kardo aštrumą truputėlį įsipjovė, todėl prisilietė prie medžio ir jo žaizdelė kaip mat užsitraukė. Atėjo Kitija. Vėliau ir Midlis. Gertas išsitraukė žemėlapį, viską apmąstė ir visi iškeliavo...

           
                        (Kuom baigsis jų kelionė?)